Depresija yra klastingas psichikos sutrikimas, ją diagnozuoti nėra paprasta. Kartais būna gana sudėtinga atskirti, ar tai tiesiog laikinai prislėgta nuotaika, ar tokią žmogaus būseną jau galima būtų pavadinti depresija. Tad kas yra šis nuotaikos sutrikimas, pasvarstykime.

Depresijos požymiai gali būti tokie: nuolatinis liūdesio ar beviltiškumo jausmas, sumažėjęs energijos lygis ir nuovargio jausmas, nerimas, irzlumas, gali pasireikšti pykčio protrūkiai, būdingas sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, sutrikęs miegas, padidėjęs kaltės jausmas, svorio pokyčiai, apetito pokyčiai, sunkumai koncentruotis, sutelkti dėmesį, mokytis, sunkumai priimti sprendimus, kūno simptomai, tokie kaip galvos skausmai, virškinimo problemos, prakaitavimas, sumažėjęs lytinis potraukis, gali būti mintys apie savižudybę, būdinga socialinė izoliacija, ateitis atrodo niūri, būdingas bejėgiškumo jausmas, sumažėjusi savivertė.

Depresija gali būti lengva, vidutinė ar sunki, gali būti patiriama pirmą kartą, arba kartotis, būti sezonine. Depresija gali pasireikšti dėl tam tikrų gyvenimiškų aplinkybių, arba gali pasireikšti dėl vidinių priežasčių. Pavyzdžiui, depresija gali būti į save nukreiptas pyktis. Kaip tai gali atsitikti, paklaustumėte. Atsitinka, ypač jeigu žmogui nelengva priimti savo agresyvius jausmus, jeigu jis linkęs nusileisti, nuolaidžiauti aplinkiniams, paminti savo poreikius, pastatyti save paskutiniu eilėje. Metai iš metų besikaupiantis uždarytas pyktis gali pavirsti depresine būsena.

Bet kokiu atveju, jeigu patiriate pirmiau nurodytus sunkumus, nebūtinai visus, užtenka ir kelių, ir jaučiate, kad pasportuoti ar pabendrauti su draugais neužtenka, kad šie simptomai išnyktų, kreipkitės į specialistus. Depresija dažnai būna neįsisąmonintų jausmų, vidinių konfliktų, asmenybės viduje glūdinčių prieštaravimų pasekmė. Nelikite vieni, ypač jeigu kyla mintys apie savižudybę. Kreipkitės nedelsdami.