Nerimas turi daug veidų ir pavidalų. Jis gali būti vos vos jaučiamas, toks truputį nerimėlis, vidinis drebuliukas tam tikrose situacijose. Jis gali netrukdyti sėkmingai dirbti ir laimingai gyventi. Tiesiog gal būt žmogus yra jautresnis, labiau linkęs nerimauti. Tokių jautresnių žmonių mes visi tikrai pažįstame, o gal būt ir patys jais esame, ir tai yra nieko blogo. Jautresni žmonės pastebi daugiau gyvenimo niuansų ir spalvų, jie jautriau priima kitus žmones, perskaito detales, mato subtilumus. Tai gali būti nuostabi savybė.

Sunkumai iškyla tuomet, kai nerimas pradeda trukdyti mums gyventi. Jis pradeda atkreipinėti mūsų dėmesį, varginti mūsų kūną, trukdyti santykiams, varžyti žmogaus laisvę. Jeigu dėmesys ir mintys vis dažniau sukasi aplinkui nerimo temą, jeigu ją analizuojate, atidžiai stebite kūno pojūčius, vengiate tam tikrų situacijų ar bendravimo, sutrinka kasdienė veikla, susiaurėja interesai, tuomet tai jau tampa varginančia problema.

Nerimo jausmas paprastai yra nukreiptas į ateitį. Mes nerimaujame dėl to, kas bus. Jeigu jūsų mintys nuklysta į ateitį, ją projektuoja, bando sukontroliuoti, nerimas būtinai bus šalia. Tad svarbu pastebėti savo mintis, pabandyti pradėti pažinti savo protą, ar jis iš tiesų toks nerimastingas, nuolat piešiantis liūdnus scenarijus. Ir kodėl jis toks?

Kita vertus, nerimas dažnai būna susijęs su mūsų saugumo jausmu. Nesaugiai pasaulyje besijaučiantis žmogus dažnai nerimauja, o psichoterapija saugumo jausmui užaugti labai padeda.

Sunkiausia, ka nerimas išauga iki katastrofinio dydžio, taip vadinamų panikos priepuolių, kai prarandamas savęs kontrolės jausmas, iš vidaus veržiasi neregėto dydžio sunkiai apibūdinama jėga ar energija, ir tuomet žmogui atrodo, kad jis mirs arba išprotės, kad įvyks kažkas labai baisaus. Tai labai varginanti patirtis, tačiau ji yra visiškai nepavojinga nei mūsų psichikai, nei kūnui. Nuo panikos priepuolių nemirštama ir neišprotėjama, jie per 15-20 min. praeina savaime ir žmogus nusiramina. Tačiau tuomet atsiranda išgąstis, kad tokie dalykai gali pasikartoti, ir žmonės paprastai kreipiasi pagalbos į specialistus.

Didesnis ar mažesnis nerimas paprastai praneša, kad kažkas vyksta žmogaus viduje, kad jis gal būt kažko vengia ar neįsisąmonina, kad gal būt gyvena ne pagal savo prigimtį, kad gal būt yra uždaręs viduje kažkokius labai svarbius dalykus, gal būt linkęs per daug kontroliuoti ir save varžyti. Yra daug temų, kurias psichoterapijoje tyrinėjame kalbėdami apie nerimą. Jeigu nerimas jus vargina, ateikite į psichoterapiją.