Psichodinaminės psichoterapijos proceso pradžioje išsikeliami konkretūs psichoterapijos tikslai. Jie labai priklauso nuo žmogaus, bet bendrieji principai būtų tokie: žmogus gali lengviau toleruoti prieštaringumus, mažiau vertina pasaulį ir save juoda-balta kategorijomis, geba labiau atsižvelgti į kitą žmogų, į jo jausmus, atsiranda realistiškesnis savęs vaizdas, žmogus nebebijo savo ribotumų, jautrumų, įgyjamas sveikas savivertės jausmas, savo jėgos, gyvenimo kūrimo jausmas, savarankiškumas, autonomija, gebėjimas toleruoti vienatvę, nes nebereikia kito žmogaus, kad jaustųsi gyvas, geriau toleruoja nerimą, lengviau ištveria nemalonius intensyvius jausmus, gyvenimo sunkumus, nuo jų nepalūžta, sumažėja priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų, sumažėja simptomai, dėl kurių kreipėsi gydymo, kančia, geba susivokti savyje, įvardinti jausmus ar vidines būsenas, analizuoja savo elgesį, jo pasekmes, stebi save, įsisąmonina apie save pakankamai daug dalykų.

Baigiamajame etape sumažėja jausmas, kad būtinas terapeutas tam, kad jausčiausi gerai. Taigi psichoterapijos tikslai gali būti apibendrinti kaip savarankiškas brandus žmogus, gebantis dirbti, ilsėtis ir mylėti, kurti savo gyvenimą, patenkinti savo poreikius, priimti sprendimus, būti laimingu, rasti gyvenimo prasmę.