Jausmai – tai subjektyvūs psichologiniai patyrimai, kurie atsiranda reaguojant į vidinius arba išorinius dirgiklius ir yra lydimi fiziologinių bei elgesio pokyčių, tai sudėtingas psichologinis reiškinys, susidedantis iš vidinių patyrimų, vidinių virpesių ir fiziologinių reakcijų. Jausmų yra daugybė: džiaugsmas, liūdesys, pyktis, baimė, nuostaba, pasitenkinimas, nusivylimas, susierzinimas, ramybė, nerimas, euforija, pavydas, meilė, apsvaigimas, gėda, apgailestavimas, švelnumas, vienišumas, išdidumas, neapykanta, ilgesys, atgaila, pasipiktinimas, susižavėjimas, apmaudas, pasigailėjimas, viltis, nerimastingumas, palaima, lojalumas, smalsumas, atlaidumas, nuostaba, saugumas, panika, susikaustymas, malonumas, nuobodulys, išdavystė, sąžinės graužimas, pagarba, nusiraminimas, džiugesys, užuojauta, nepasitikėjimas, artumas, sielvartas, apleistumas, pasididžiavimas, įniršis, šokas, apstulbimas, siaubas, pykčio protrūkis, pasimetimas, paklusnumas, rūpestis, gėrėjimasis, teisingumas, nereikšmingumas, skubėjimas, užsidegimas, netektis, palengvėjimas, priklausomybė, įtampa, solidarumas, trapumas, padėka, drąsa, įtarumas, absurdo jausmas, nostalgija, bendrystė, patikimumas, kaltė, priešiškumas, energingumas, pažinimas, optimistiškumas, šviesumas, pripažinimas, pasitikėjimas, priklausomybė, rūpinimasis, kantrybė, apgaule, supratimas, bendrumas, atsakomybė, laimė, susikaupimas, abejonė, patikėjimas, aktyvumas, neapsisprendimas, susidomėjimas, kūrybiškumas, iššūkis, gėdingumas, džiaugsmas, motyvacija, savęs vertinimas, abipusis supratimas, kritika, vienišumas, pritarimas, netikėtumas, išgąstis ir kiti. Nustebote, kad jausmų yra tiek daug? Jų yra dar daug daug daugiau, jie yra maži ir dideli, stiprūs ir silpnesni, šviesūs ir tamsūs, lengvi ir sunkūs, malonūs ir nemalonūs, išlaisvinantys ir uždarantys vidiniuose kalėjimuose, jie apibūdinami atspalviais, mažais niuansais, vidiniais virpesiais. Norint apipasakoti jausmus įvaizdžiais, galima remtis metaforomis, alegorijomis, įvaizdžiais, palyginimais, sakant „jaučiuosi tarsi…“. Pavyzdžiui, „jaučiuosi tarsi plaukiu ant debesies“ – gal būt jaučiu švelnumą, arba „jaučiuosi tarsi spaudžiamas akmenų“ – gal būt jaučiu kažką panašaus į liūdesį ar stresą. Toks įvaizdžių naudojimas padeda geriau suprasti ir išreikšti jausmus tiek sau, tiek kitiems, kas yra itin svarbu psichoterapijoje.

Giluminė psichodinaminė psichoterapija ypatingai remiasi jausmų išgyvenimu. Tik patiriant tikruosius jausmus ir išreiškiant juos, įvyksta emocinė iškrova, leidžianti pasiekti gilesnius psichikos sluoksnius. Emocijų iškrova išlaisvina susikaupusią energiją, kuri išvalo mūsų psichiką nuo susikaupusių sunkių jausmų, traumuojančių patirčių, o šis palengvėjimo jausmas gali būti naudingas naujiems psichologiniams procesams. Tai skatina naujų sinapsinių jungčių formavimąsi smegenyse, ypač kai pacientas suvokia ir įžvelgia savo emocijų kilmę ir prasmę, pasikartojimus, užstrigimus. Taip terapijos metu keičiasi smegenų struktūra ir funkcionavimas, gerėja emocinė savijauta ir gyvenimo kokybė, žmogus keičiasi, auga ir bręsta. Vyksta giluminiai struktūriniai asmenybės pokyčiai.

Jausmų svarba giluminėje psichoterapijoje yra nenuginčijama. Būtent jausmai ir yra šios terapijos pagrindas. Per jausmų išraišką ir refleksiją pacientai gali giliau suprasti save, savo emocinius poreikius ir konfliktus. Tai padeda ne tik išlaisvinti emocinę įtampą, bet ir sukurti naujus, sveikesnius mąstymo ir elgesio modelius. Terapeutas padeda pacientui atpažinti ir priimti savo jausmus, suteikdamas jiems saugią erdvę šiam procesui vykti.

Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo ir kitų jausmus. Jis apima empatiją, savikontrolę, socialinius įgūdžius ir gebėjimą prisitaikyti prie emocinių situacijų. Emocinis intelektas yra itin svarbus, nes jis leidžia žmonėms kurti ir palaikyti sveikus santykius, spręsti konfliktus ir priimti emociniais aspektais pagrįstus sprendimus. Aukštas emocinis intelektas skatina geresnį bendravimą, empatiją ir gebėjimą suprasti kitus, kas yra būtina tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje. Be to, vienas iš brandas žmogaus požymių yra emocinis intelektas, gebėjimas atpažinti savo vidines būsenas, jas kažkaip įvardinti.

Apskritai jausmų funkcija gyvenime yra daugiaprasmė. Jie ne tik atspindi mūsų vidinę būseną, bet ir padeda adaptuotis prie aplinkos, skatina mokymąsi ir asmeninį augimą. Jausmai yra svarbūs signalai, kurie gali nurodyti mūsų poreikius, vertybes ir tikslus. Jie taip pat gali būti motyvacinė jėga, skatinanti mus siekti pokyčių ir tobulėti. Suprasti ir valdyti savo jausmus reiškia turėti įrankius, leidžiančius geriau tvarkytis su gyvenimo iššūkiais ir siekti harmoningesnio bei pilnavertiškesnio gyvenimo. Jausmų pasaulis – tai atskiras didelis pasaulis žmogaus viduje, harmonijos jausmas ateina tuomet, kai žmogus savo jausmų pasaulį pradeda pažinti, su juo draugauti, juo remtis, gerbti, puoselėti ir saugoti.